- perėti
- perė́ti, pẽri (pẽria), -ė́jo tr., intr.
1. R, Žr tupėti ant kiaušinių šildant juos savo kūno šiluma, kol iš jų išsirita jaunikliai (apie paukščius): Sėdi višta, peri SD169. Ant pautų perėti N. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpu jų kiškiai guli, krapkos vaikus peri A.Baran. Pelėda pẽri duobose J. Per gervė ... margus vaikus JD838. Kad balos, kad balos, o švendrai iki galvos, tik žąselėm perė́t Skr. Paukščiai be lizdo vaikų neperi LTR(Vl). Dės, dės, o kada perės? Dkš. ^ Karšta kaip višta perima J.Jabl. Durna kaip višta, svetimus vaikus perėdama Krv(Jnš). Užsimanė kaip višta perėti LTR(Pp). Nedėtas – ne kiaušinis, neperėtas – ne vištelis (prž.) Dl. | refl. intr., tr.: Kemsynėje, po šakotais gailiais ir žaliuojančiais uogienojais, perėjos ilgasnapiai balų paukščiai, verkšleno pempės A.Vien. Toj baloj gervės pẽrias vaikus Ob. Apluoke prūdas, žąsys, antys plaukioja, perisi Žem. Pušyne daug varnų pẽrimas Ds.
2. Nz [i]auginti perus: Vasarą, kad perimas yra laikas, bitės daugiau motinų prisiperi J.Jabl.
3. vesti jauniklius, veistis: Avis jau pẽri, t. y. veda ėrus J. Čia pirma perė́jo po tokio akmens lapė Vkš. Ir netil (ne tik) pulkais meškos ir šernai perėta, bet tankumos terp raistų ir žebriai turėta A.Baran. ║ juok. gimdyti: Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdės to[je] grytelė[je] i vaikus perė̃s Mžš. Dėl munęs marti galėjo perė́ti i perė́ti Krš. Merga perė́te apsiperėjo, o motriška susivystė J. Pamotė parejo kitų vaikų perė́ti Rdn. Anos perė́s vaikus, o mes piningus mokėsiam [pašalpoms]?! Krtn. ^ Jis, musėk, yr velnio perėtas, o velnėnės žindytas LTR(Vdk).
◊ kur velniaĩ vaikùs pẽri apie pelkėtas, neišbrendamas, negyvenamas vietas: Atsidūrė ten, kur velniai vaikus peri Ss. Aš tave išgysiu, kur velniai vaikus peri Gdž. sliñkį perė́ti apsimesti ligoniu, tinginiauti: Slinkį pradėjau perėti, nebeinu į mokyklą Šts.\ perėti; apiperėti; atperėti; daperėti; įsiperėti; išperėti; nuperėti; paperėti; parsiperėti; perperėti; piesiperėti; priperėti; superėti; užperėti
Dictionary of the Lithuanian Language.